Rugsėjo 26-oji yra minima kaip Europos kalbų diena. Mūsų gimtoji kalba jau tampa ne tik Europoje, bet daugelyje pasaulio kampelių žinoma. Visame pasaulyje yra virš 200 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi lietuvių išeivių vaikai. Vilniaus Universitete lietuvių kalbos kasmet mokosi virš kelių dešimčių studentų nuo Suomijos iki Kolumbijos, iš visų ES šalių. Ar tikrai mokame mes savo gimtąją, skambiausią ir archaiškiausią kalbą? Tad Europos kalbų dieną Elektrėnų ,,Ąžuolyno‘‘ progimnazijos mokytojai ir mokiniai pokalbiuose apie kalbą prisiminė jos svarbą, tarmes. Praeitais mokslo metais akcentavome dzūkų šnektą, šiais – žemaičių. Per pirmąsias pertraukas klausėmės progimnazijos fojė skambančių Austiejos dainų, atliekamų žemaitiškai; po keturių pamokų, mokytoja D.Balčėnienė dalino saldainius. Bet, kad gautum norimą saldainį, turi pasakyti žemaitiško žodžio ,,vertimą‘‘ į bendrinę kalbą. Jeigu galima atspėti, kad kriuoktė reiškia verkti, tai išsiaiškinti žemaitiškų žodžių apciūgā, drobinas, koskelė, kuntens ir kitų, buvo sunkiau. Gelbėjo tik internetas. Kad mūsų kalba mums gražiausia, sako ir patys mokiniai. Štai keletas jų minčių, kurias surinkti padėjo mokytoja A.Jurgelevičienė.
„Lietuvių kalba – labai graži kalba, kurią aš myliu…Ir kalba mėgstamiausia, ir mūsų himnas labai gražus. Labai myliu gimtąją kalbą“ (Oskaras K., 6d kl.)
„Lietuvių kalba ne tik raštas, tai gyvenimo būdas…“ (Herkus V., 6d kl.)
„Lietuvių kalba – tai visi mano prisiminimai, mano pirmieji žodžiai, pirmieji sakiniai…“ (Nojus P., 6d kl.)
„Esu laiminga, kad moku lietuvių kalbą. Norėčiau, kad ir kiti žmonės suprastų, kokia ji graži, ir kad daugiau žmonių norėtų ją išmokti.“ (Alisa B., 6d kl.)
„Lietuvių kalba man gražiausia iš visų kalbų. Ji leidžia išsakyti visas mintis. Ji mano gimtoji kalba.“ (Gabrielė M., 6d kl.)
„Lietuvių kalba pati gražiausia. Ir ne veltui sakoma: „Savos kalbos nemokėdamas kitos neišmoksi.“ (Meida R., 6d kl.)
„Lietuvių kalba – lyg namo sienos. Lietuva – stogas, o be sienų juk nebūtų stogo… Aš gimiau kalbėti savo kalba.“ (Aistė Č., 5f kl.)
„Lietuvių kalba – senovinė, graži kalba. Jai gresia nunykimas, nes daug vaikų kalbasi angliškai, mat anglų kalba lengvesnė.“ (Liepa D., 6c kl.)
„Man lietuvių kalba yra meilė, laisvė, mano manymu, tai gražiausia kalba. Didžiausias džiaugsmas, kad ją moku.“ (Dainora K., 6c kl.)
„Man kalba – tai laisvė, meilė, pagarba kitiems, nes kalba pripildyta gražių ir prasmingų žodžių. Būti lietuve ir nemokėti kalbos – gėda, absoliuti gėda. Ji taip gražiai skamba liaudies dainose, pasakose, sakmėse, padavimuose…“ (Martyna V., 6c kl.)
„Man labai patinka lietuvių kalba, be jos aš būčiau tuščia…“ (Smiltė S., 6c kl.)
„Lietuvių kalba yra labai elegantiška ir viena seniausių ir sunkiausių kalbų…“ (Kristupas Č., 5f kl.)
„Lietuvių kalba man kaip mama – ji lydėjo mane nuo pat gimimo.“ (Jogaila P., 5f kl.)
„Lietuvių kalba man graži tuo, kad yra labai sena, jai daugiau nei 100 metų, joje tiek gražių žodžių, paini gramatika. Ji reikalinga, kad nepamirščiau papročių, šalies ir istorijos.“ (Viktorija Š., 6c kl.)
„Gražiausi žodžiai man – kalba, tauta, sąžinė, drausmė, draugystė, ačiū, prašau, atsiprašau, drąsa, bąla, šąla…“ (Augustė U., 5f kl.)
Mūsų kalba
Truputėlis nosinių,
Be ilgųjų balsių – nuobodu
Kam tiek daug rašyti reikia,
Kai išmokti taip sunku?
Ačiū, grįšiu…
Dar išsiųsiu… –
Įsimint tikrai sunku…
Tėviškėlė pasižiūri –
Kiek vaikelių tinginių
Kam gyventi Lietuvoj,
Jei nemoki žodžių šių?
(Liepa J., 5f kl.)
Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Balčėnienė