Ir eina su mumis
Kas niekam dar nežinoma
Ir seka paskui mus,
Ko jau senai nėra
Mes kartais praeitį susigrąžiname
Atsiremiam į ją-
Tenai, kur ji gera ( J.Marcinkevičius)
Taigi nuo ko prasidėjo mokyklos Elektrėnuose istorija? Pasikartojome mokyklos istoriją, kai
2026 metais, vasario 6 dieną dabartinėje ,,Ąžuolyno“ progimnazijoje šventėme Elektrėnų mokyklos 65 metų
jubiliejų, o ,,Ąžuolyno“ progimnazijos – 50 metų sukaktį.
1961m. Vievio rajono Liaudies švietimo skyriaus vedėjo įsakymu 1961 m. vasario 1 d. įsteigta
Lietuvos VRE gyvenvietės pradinė mokykla–Draugystės g. 4, 21 bute. Pirmojoje mokykloje Elektrėnuose
mokėsi 6 mokiniai (I-IV klasė), mokėsi dviem kalbom. Mokyklos vedėja paskirta Ramutė Liepinienė, o
mokytoja – Jelena Tušienė.1961 m. rugsėjo 1 d. Pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą.
Tiesa, mokykla plečiasi tame pačiame Draugystės g. 4 name, tik prijungiami dar trys butai. Mokosi 134
mokiniai, dirba jau 15 mokytojų. Direktoriumi paskirtas Antanas Rutkauskas. 1962 m. Lietuvos VRE
gyvenvietė gavo Elektrėnų vardą. Mokykla iš Lietuvos VRE gyvenvietės septynmetės mokyklos
pertvartkyta į Elektrėnų vidurinę mokyklą ir perkeliama į tuometines buitinio aptarnavimo kombinato
patalpas, 1963m. rugsėjo mėnesį Elektrėnų vidurinėje mokykloje, pastatytoje per metus, jau mokosi 360
mokinių, o pavasarį, 1964 m., baigia pirmoji abiturientų laida. Joje 8 abiturientai ir auklėtoja Ona Baleišytė.
1970-1971 m. mokykloje jau buvo 40 klasių komplektų, mokėsi 1215 mokinių. Tai gerokai daugiau negu
progimnazijoje šiuo metu. 1971 m. direktoriumi paskirtas Vytautas Mizeras. Gyvenimas mokykloje verda,
ima gimti tradicijos, tautiniai šokiai, chorai, sportiniai pasiekimai. Iki 1975 m. buvo išleista 12 abiturientų
laidų.
1974 metais rugsėjo 1 d. didžiulė kolona šventiškai nusiteikusių mokinių, mokytojų, tėvų,
svečių ateina į dabartinės ,,Ąžuolyno“ progimnazijos vietą, kur tebuvo traktoriaus išvažinėtas laukas.
Iškilmingai pasirašoma sutartis, kad po metų čia persikels lietuviškoji vidurinė mokykla. Pasirašoma,
sudedama į butelį, butelis užklijuojamas ir kartu su kertiniu akmeniu įleidžiamas į pamatui skirtą vietą.
Mokykla turi iškilti per metus. Kitų metų rugsėjo 1 d. vėl žygiuoja kolona mokytojų, mokinių, tėvų
palinkėti, kad mokykla ilgai stovėtų atlikdama svarbiausią savo misiją – kurti naujos kartos žmogų.
Pirmasis dešimtmetis (1975-1985) naujoje mokykloje labai intensyvus. Pasiekiama aukštų
ugdymo rezultatų, bendradarbiauja mokyklos ir VVU matematikai, dalyvaujama respublikos ir rajono
konkursuose, dalykinėse olimpiadose. Į mokyklą atvažiuoja svečiai iš Maskvos, Austrijos, Lenkijos.
Įrengiamas literatūrinis kiemelis, kuriame pradeda vykti ,,Poezijos pavasario“ šventės.
1985-1995 m. prasideda reformų dešimtmetis. 1985 m. Elektrėnų miestas augo ir plėtėsi,
didėjo ir mokinių skaičius. Vaikai jau nesutilpo vienoje mokykloje. Valdžia nusprendė steigti dar vieną
vidurinę mokyklą – dabartinę ,,Versmės“ gimnaziją, o vėliau – ir Elektrėnų pradinę mokyklą. Mokyklos
bendruomenė išgyveno nerimo laikotarpį – dalinosi ir mokiniai, ir mokytojai. Sąjūdis atnešė permainų
vėjus. Sklido mintys apie Lietuvą, tremtį, atgimimą. Tikros ir nesumeluotos mintys skambėjo iš
mokytojų D.Verbylienės, P.Adžgausko, J.Janonienės, R.Mažeikaitės, S.Smalskienės, A.Sakalinskienės lūpų.
Pertvarkos vėjai sugriovė sistemą ir atvėrė plataus pasaulio vartus. Vokiečių kalbos mokytojų dėka
užsimezgė draugystė su Vokietijos Lionės miesto gimnazija. Reformos vyko visuose Lietuvos ir
mokyklos gyvenimo frontuose. Bet mokykloje visada vyko nenutrūkstamas ugdymo procesas: išsijuosę
dirbo visų dalykų mokytojai-olimpiados, konkursai, varžybos… Džiaugėmės gerais mokinių pasiekimais.
1991 m. mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Lipavičius. Laikas buvo įtemptas ir sudėtingas, keitėsi
santvarka, ugdymo sistema, vadovai. Šiuo sudėtingu ir pilnu iššūkių laikotarpiu 1994 m. mokyklai
pradėjo vadovauti Janina Vėželienė. Kartu su direktore J.Vėželiene mokykla žengia į trečiąjį naujosios
mokyklos gyvavimo laikotarpį. Tai – kaitos laikotarpis (1995-2005 metai). Artėjome į XX a. pabaigą ir
naujo Tūkstantmečio pradžią. Natūralu, kad tai buvo kaitos ir naujų idėjų, o gal net naujo pasaulio
laikotarpio pradžia. Keitėsi požiūris į žmogų kaip asmenybę, keitėsi viskas ir net ilgaamžės vertybės.
Būtent 1997-aisiais nebelieka Elektrėnų 1-osios vidurinės mokyklos, nes mokykla tampa Elektrėnų
„Ąžuolyno“ vidurine mokykla. Nuo 1997 m. spalio 14 d. kasmet švenčiamas mokyklos vardadienis. 2001
m. sukuriama mokyklos simbolika – vėliava (simbolio autorius-Liutauras Medžiūnas, pačią vėliavą pasiuvo
ir simbolį išsiuvinėjo Technologijų mokytoja Janina Verbickienė) ir himnas. Muziką himnui sukūrė
abiturientė Rūta Mačiulytė ir muzikos mokytoja Audronė Jasaitienė, tekstą parašė lietuvių kalbos mokytoja
Alma Jurgelevičienė. Šiame dešimtmetyje mokykloje gimė mokinių savivalda – vyko tikri rinkimai ir
išsirinkta pirmoji mokinių prezidentė – Vaidą Kriščiūnaitė.
2002 metais mokyklai pradeda vadovauti Aldona Skučienė. Ateina vienybės laikotarpis (2005-
2015 m.) ir ketvirtasis dešimtmetis naujoje mokykloje. Paskutinė abiturientų laida mokyklą palieka 2007
m.
Gimsta naujos šventės ir tradicijos: kiekvieną pavasarį mokytojus ir mokinius bendram darbui vienijo
mokytojos Vilijos Valiukienės iniciatyva atsiradusi Chorų šventė. Šeimų vienybę jaučiame ir naujoje
,,Sportiškiausios ,,Ąžuolyno“ šeimos šventėje, o aktyviausius tėvelius, šauniausius mokinius pagerbiame
„Sėkmės paukštėje“, Kalėdiniu švenčių laikotarpiu ieškome naujų Talentų…
Mokykla modernėja ir keičiasi – mokiniams patrauklesnis darosi užsienio kalbų mokymasis, imama dėmesį
skirti ne tik grupei, bet ir individualiam mokiniui – asmenybei. Randasi vis daugiau neformaliojo ugdymo
veiklų … Prasideda beveik dešimtmetį trukęs, vokiečių kalbos mokytojos Aldonos Kučinskienės inicijuotas
bendradarbiavimas su Vokietijos Lionės gimnazija, tradicija tampa ir ,,Atverkime duris“ – užsienio
kalbomis atliekamų dainų festivaliai, mokiniai ima dalyvauti smiginio treniruotėse ir varžybose (trenerė
Asta Juknienė kartu su mokiniais dalyvauja Europos smiginio čempionatuose ir užima aukščiausias vietas).
2015-2025 metai – iššūkių, nerimo, sėkmių ir nesėkmių bei pergalių laikas. 2016 m. mokyklai suteiktas
progimnazijos vardas.
Sokratas sakė, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi – upė teka, kaip ir mūsų laikas, bet
laiko tėkmėje vertybės ir žmogaus siekiai išlieka tie patys ir … viskas kartojasi, nors ir kitaip.
O minėdami mokyklos jubiliejų, neužmirškime – ne pastatai, ne sienos svarbiausios,
svarbiausi esame mes, žmonės: mūsų mokytojai, mūsų mokiniai, mūsų mokinių tėvai, mūsų rėmėjai, mūsų
tikėjimas – tėvyne, kalba, dievu, vieni kitais.
Šventės metu, kurią puikiai pravedė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dava Balčėnienė ir 7c
klasės mokinys Normantas Rinkevičius, skambėjo mokytojos Dalios Liubinienės paruoštų ugdytinių dainos.
4a klasės mokinių kvartetas Estėja Butkevičiūtė, Titas Barzda, Dovydas Leiga, Viltė Kulikevičiūtė atliko
dvi dainas, o 6a klasės mokinių choras sudainavo progimnazijos dainą ,,Ten, kur marios Elektrėnų“. Šventės
metu šoko mokytojos Virginos Galiauskienės neformaliojo ugdymo šokių būrelio nariai: 8d klasės tautinių
šiokių kolektyvas sušoko šokius ,Opa opa“ bei ,,Dirižablis“, o 8 klasių merginų ritminių šokių grupė atliko
šiuolaikinį šokį. Dainą susirinkusiems svečiams skyrė 7a klasės mokinė Jorūnė Matijoškaitė, šoko 5-6
klasių mergaičių gimnasčių (Viktorija Mekaitė, Liepa Zaikauskaitė, Liepa Taraškevičiūtė, Evelina
Čechovičiūtė, ir Urtė Siliūnaitė) šokių grupė, o pramoginį šokį ,,Čia čia“ sušoko Goda Adomaitytė ir
Paulius Šomka (vadovė Marija Grigaliūnatė Prūsaitis). Už gražias dainas dėkojame buvusioms
progimnazijos mokinėms Justei Baradulinaitei ir Mildai Bondzinskaitei. Už solo partijos atlikimą finalinės
dainos metu ačiū sakome Elektrėnų savivaldybės merui Gediminui Ratkevičiui.
Ši šventė tapo prasmingu tiltu tarp praeities ir dabarties – tarp tų, kurie kūrė mokyklos istoriją,
ir tų, kurie ją tęsia šiandien. Progimnazijos direktorės Birutės Misiūnienės žodžiai, buvusių mokytojų
prisiminimai, garbių svečių sveikinimai, mokinių dainos ir šokiai dar kartą priminė, kad mokykla – tai ne tik
pastatas, bet ir bendruomenė, vienijama bendrų vertybių ir prisiminimų. Džiugu, kad jubiliejuje kartu
dalyvavo tiek buvę, tiek dabar dirbantys mokytojai, liudydami gyvą ir stiprią mokyklos dvasią. Tegul šie
metai tampa naujo, prasmingo ir įkvepiančio etapo pradžia.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Kanpkienė
