Spalio 7d. praeinant pro vieną gimnazijos kabinetą buvo galima išgirsti giedant giesmes, nuoširdžiai juokiantis, keistai šurmuliuojant, o pakėlus akis į užrašą ant kabineto durų ir nejuokais sumišti – „Laumės palėpė“. Kas gi nutiko? Lietuvių kalbos mokytoja Dainora Januškienė (šiaip jau visų su etnografija susijusių amatų meistrė) keturiasdešimt penkioms minutėms pasivertė LAUME, pasakojo apie vaistines žoles, jų savybes bei kvietė paragauti iš tų žolynų pagamintų arbatų. Kaip pati mokytoja sakė, visas žoleles užaugino pati, savo sode ir darže. Nuo mėtų iki pelyno… Kiekvieną žolelę parodė apie kiekvieną laumišką burtą papasakojo. Mokytojos pagalbininkėmis virtusios aštuntokės pildamos į puodelį arbatos gurkšnelį dar ir savo šypseną pridėjo. Kai kuriuos žolynus penktokai atpažino, jų mamos irgi augina, mėtų arbatas ir namuose geria. Bet kai mokytoja parodė rausvosios radiolės (auksinės šaknies) susipynusį gniužulą, net mokytojos, dalyvavusios pamokoje, negalėjo atsakyti, kas tai. Naujiena daug kam buvo ir shiitake grybai, kuriuos mokytoja irgi įsigudrino auginti. O šitie grybai gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei infekcijomis. Pamoka baigėsi mokytojos Dainoros patarimu, kad svarbiausia išmokti gyventi santarvėje su gamta. Net mažiausias žolynėlis, kurį kasdien negailestingai miname savo kojomis, gali atnešti didžiulį gėrį, tereikia atpažinti. Tebus penktokams tai pamoka ateičiai.
