Pamažu senka 2003 metų vasarį pradėto vykdyti Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje projekto veiklos. Bene ilgiausia užtruko mokinių veikla kūrybinėse keramikos pamokėlėse. Joms vadovauti ėmėsi lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Dainora Januškienė. Mokytoją Dainorą ir mokytojai, ir mokiniai pažįsta kaip auksinių rankų mokytoją, gerai išmanančią liaudies tradicijas, meną ir amatus. Dainora – įvairių veiklų, susijusių su liaudies tradicijomis, organizatorė progimnazijoje. Tai ji su mokiniais mokosi karpyti karpinius tautosakos motyvais, tai ji mokosi liaudies dainų ir sutartinių. Mokiniai nedvejodami eina ruošti Užgavėnių eisenų mokykloje ir mieste. O artėjant Joninėms sustoja į eilutę, kad mokytoja „paburtų“ iš kupolių – surinktų lauko žolynų puokštelių. Ir „paburia“ mokytoja, ir tiki vaikai, nors būna perspėti, kad tai tik smagus Joninių žaidimas. Kai mokytoja džiaugiasi tuo, ką daro, tai ir vaikai su džiaugsmu bėga į rankdarbių popietes ar liaudies dainų repeticijas. Kas gi daugiau, jei ne Dainora, galėjo imtis keramikos meno dirbtuvėlių. Dirbtuvėlėse vaikai (ir mergaitės, ir berniukai) pradėjo pažintį su moliu dar gegužės mėnesį. Nelengva buvo. Mokslo metų pati pabaiga. Vaikų laikas suplanuotas – jie jau užimti įvairiuose neformalios veiklos būreliuose. Visgi laiko ir mokytoja, ir mokiniai atrado. Mokytoja aiškino ir rodė vaikams, kaip molį sušildyti, prisijaukinti, kad jis taptų tinkama medžiaga ne tik puodams ir dubenims žiesti, bet ir liaudies dirbiniams – švilpukams, pakabučiams, žaisliukams gaminti. Lipdysime keramines plyteles pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais – toks buvo planas. Ir tikrai – vaikai piešė būsimos plutelės eskizus, minkė molį, tiesino, lipdė vienas detales prie kitų. Kai kurios plytelės po pirmo degimo suskilo – mokytoja visais įmanomais būdais jas lipdė, klijavo – juk šitiek širdies vaikų įdėta. Ir išsaugojo. Deja, mokslo metai baigėsi. Glazūruoti ir užbaigti darbelius rinkosi pas mokytoją dalis kitų vaikų, nes buvę aštuntokai iškeliavo į gimnaziją. Spalio pabaigoje darbai pabaigti, išdegti antrą kartą. Mokytoja Dainora švytinčiomis akimis atsargiai vieną po kito traukė darbus iš dėžės ir vis džiaugėsi. Bet viso to grožio nebūtų be Miglės Staškevičienės, kuri mielai sutiko priimti vaikų darbelius į savo keramikos degimo krosnį. Ar atsirastų mokykloje vaikų, kurie norėtų lipdyti iš molio? Žinoma. Gal būt kada nors ateityje progimnazijoje atsiras kampelis keramikos būreliui, gal net atsirastų galimybė tame būrelyje turėti ne tik molio, bet ir krosnį, ir lipdyti ne tik keramines plyteles, bet ir žiesti dubenėlius, ąsotėlius ir nepamiršti, kur visko pradžia. O visą lapkričio mėnesį darbeliais galima pasigrožėti Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos bibliotekoje.
Daiva Balčėnienė
